Išvykos aprašymas: Klaipėdos “Neptūnas” (2011.04.21)

Ankstyvą ketvirtadienio popietę tradicinėje išvykų vietoje žaliai – balti renkasi taip pat vangiai, kaip ir kiekvieną kartą, kai į išvyką tenka keliauti darbo dieną, darbo metu. Smagu, jog transportas pilnas, prisijungė ir totalizatoriaus, organizuoto mūsų Facebook‘e laimėtojas. Gaila, jog antros bei trečios vietų nugalėtojai negalėjo keliauti kartu. Oras puikus, o vairuotojo pamąstymas, jog, visgi, įmanoma spėti prie jūros, nuteikia labai optimistiškai. Kelionėje į priekį išbandomi nauji CD, kurie dėl skubėjimo nebuvo itin „teisingi“. Yra kur tobulėti. Jau tradiciškai tampa, jog pakeliui į išvykas prisijungia kas nors iš kitų Lietuvos miestų. Šįkart vieną jaunuolį paimame nuo „Karpynės“, kuri ir tampa pirmojo sustojimo vieta. Pasidarome kelias nuotraukas atminčiai.

(“Karpynė”)

Vairuotojo dėka kilometrai tirpte tirpsta ir artėja jūra. Pakeliui sulaukiame skambučio iš „Žalgirio“ administracijos su perspėjimu, jog gali būti, kad Klaipėda mūsų „laukia“ neigiamai nusiteikusi. Kurie ten taip laukė…?

Antrąjį sustojimą darome vienoje autostrados aikštelėje, kuri tikrai prasilenkė su akcija „darom“. Ten buvo panašiau, jog į ilgą laiką puoselėtą akciją „nedarom“. Senai matėm kur nors tokį šiukšlyną.

(“Nedarom”)

Vos pajudėjus sulaukiu skambučio iš „Žalgirio“ radijo. Visgi, transportas į išvyką ir grojanti muzika bei pašaliniai garsai girdimumui nepadeda. Po trumpo pokalbio tiesioginiame eteryje tęsiame kelionę. Sekanti stotelė – jūra. Iš visų pusių sprangsi fotoaparatai. Pasidarome keletą bendrų nuotraukų, o drąsiausi išmėgina jūros vandens šaltumą. Jis tikrai dar LABAI šaltas…

(Prie jūros)

Pagaliau arena. Mus pasitinka keletas pažįstamų vietinių. Vienas iš jų įteikia lauktuves, kurias turime perduoti vienam negalėjusiam važiuoti kartu. Paliekame jas transporte ir judame vidun. Sueiname be didelio vargo, tačiau tenka atkentėti po du patikrinimus. Tribūnoje vietos ne per daugiausia. Bent jau GD nelabai buvo kur iškelti rankų, o šoniniai turėjo laikytis į turėklus, kad neužgriūtų ant vietinių žiūrovų.

Per pirmąją minutės pertraukėlę kyla jaunimo baneris, kuris varžovų fanų tribūnoje sukelia akivaizdžią masinę diskusiją. Palaikymas. Šitoje vietoje, kaip ir visada galima pasakyti – galėjo būti ir geriau. Ir tikrai galėjo būti geriau! PRIVALĖJO būti geriau su tokia mase, tačiau nemažai daliai įdomiau buvo stebėti varžovų fanų tribūną, negu tai, kas vyksta aikštelėje.  Ar ne todėl stovint šone kartais buvo sunku išgirsti kas užvedama? Ne pirmas kartas, bet išvadų kolkas jokių.

(Tribūna ilgosios pertraukos metu)

Po šiaip taip iškovotos pergalės, padėkų iš žaidėjų beveik nesulaukiam. Gal jau per daug išlepo? Prakaituoto pareigūno (rasotu veidu) esame laikomi tribūnoje, kol vietiniai rėksniai išsiskirstys. Mums buvo ne ką vėsiau, negu jam.

Vienas šone sėdėjęs pižonas demonstravo savo viduriniojo piršto dydį ir „nelietuvių“ kalbos žinias, bet pasiūlius ateiti arčiau ir išsiaiškinti, iššiepė savo, matyt, gero gyvenimo, išretintus dantis ir apsisukęs dingo minioje.

Pagaliau laukas ir grynas oras! Kai kurie pasitinka komandą, kiti skuba į “Akropolį”, kol laikrodis nepasiekė 22h. Spėjame visi apsipirkti ir palydėti komandą. Bestovint lauke bei laukiant paskutinių „amerikietiškojo“ maisto vergų pro šalį ėjo vietinis, su kuriuo ne itin taikiai prasidėjęs pokalbis virsta normalia suaugusių žmonių diskusija apie Lietuvos krepšinį, kuri baigiasi tuo, jog jis prasuka vieną iš dviejų turėtų „Jack Daniel‘s“ butelių ir draugiškai prasukam „ratą“. Šiaip taip įkalbiname visus judėti link namų. Vos įlipus į transportą pasijaučia lauktuvių kvapas. Be proto šlykšti džiovintos ar dar kažkokios žuvies smarvė. Dvigubą maišą suvynioju į dar tris maišus, nepalikdamas oro tarpo ir, šiaip taip, to kvapo atsikratom.

Pakeliui T. užsimena, jog neužilgo jo gimtadienis, tuo pat metu nudžiugindamas visus savo kuprinės turiniu. Kiek vėliau, pakeliui paimtas jaunuolis, visus vaišina rūkytu bebru ir savo gamybos gėrimu. Rinkinys abejingų nepalieka. STIPRU!

Pirmo sustojimo metu nekaltas padainavimas ekspromtu pavirsta į kažką panašaus, ką galima pavadinti „pogo“. Gaila, kad dar mažai kas iš mūsiškių žino kas tai yra. Bet svarbu visiems dalyvavusiems patiko.

(Stotelė)

Sustojame išleisti pakeleivį. Visų liūdesiui, per žioplumą kai kas sudaužo paskutinį vertingą gėrimą.. Atsisveikinę ir padėkoję už kompaniją bei vaišes judame toliau. Visą kelią netyla dainos, nors kai kas spėja ir pasnausti. Pagaliau pasiekiamas Kaunas. Kai kurie išsiskirsto po namus, kiti toliau tęsia būsimo gimtadienio minėjimą. Tikėkimės ilgos diskusijos duos naudos!

Ačiū visiems 17 važiavusiems. Sekanti išvyka jau 29d. Keliausime į Uteną. Nepamirškite išmėginti savo laimės sekančiame totalizatoriuje bei kviečiame visus prisijungti, tikrai nepasigailėsite!