Išvykos aprašymas: Pusfinalis su Utenos “Juventusu” (2010.04.29)

Penktadienį tradicinėje išvykų vietoje žaliai balti rinkosi kaip įprasta – vangiai, tačiau, artėjant išvykimo laikui bei surenkant visus pakeliui, autobusas beveik užsipildė. Kadangi darbo laikas artėjo į pabaigą, mieste daugėjo transporto priemonių, tačiau didžiausių spūsčių pavyko išvengti.

Šįkart kelionės tikslas – ne per seniausiai lankyta Utena. Kelionėje visi geros nuotaikos, pirmojo sustojimo metu gerasis dėdė Ramūnas visą autobusą vaišina ledais. Deja, bet pačiam porcijos pritrūko (nepasisekimas). Pajudėjus iš vietos, autobuse vyksta diskusijos apie vakarykštį Eurobasket reklamos filmavimą, kuriame dalyvavo keletas autobuso keleivių, apie ateinančias rungtynes bei dalijamasi idėjomis ir nuomonėmis apie būsimus finalus.

Šįkart vairuotojui „gazo“ pedalas nėra svetimas, tačiau šiek tiek pavėlavę išvažiuoti, vis tiek pagal grafiką nespėjame. Dar labiau sugaištame dėl kai kurių keleivių silpno gebėjimo pakentėti. Iki rungtynių likęs laikas tirpte tirpsta, o Utenos dar nematyti. Vairuotojo pastangų dėka prie arenos atsiduriame likus maždaug 15min. iki varžybų pradžios. Jaunimas jau laukė vietoje. Mus pasitinka pakankamai malonus apsauginis, kuris atsiprašo dėl praėjusį kartą per mažai mums skirtų vietų arenoje, ir pažada, jog šįkart jų visiems užteks. Tai džiugina, tačiau laikas bėga, iki rungtynių vos keletas minučių, o mes dar stovime prie įėjimo. Tenka kviestis „Žalgirio“ atstovą, kad „paprotintų“ apsaugą. Šiaip ne taip patenkame į areną, bet praėjus jau kelioms minutėms nuo varžybų pradžios (vėl nesugiedame himno). Susirandame vietas ir pradedame palaikymą. Tribūnoje prie mūsų prisijungia keletas vietinių, penki žmogeliukai iš Anykščių bei GDV atstovai. Palaikymas pakankamai geras, tačiau viską gadina „Raudonųjų velnių“  (visai ne kaip „Manchester United“) pučiamos dūdos bei jų „dievinama“ poligoninė pompa. Šįkart, nors ir nesame iš „kultūros sostinės“, bet nuo prieš beveik mėnesį skambėjusios dainelės susilaikome. Savam kieme savi turi tvarką daryti.

Komanda neleidžia priešininkams net pagalvoti apie pergalę ir laimime be didesnės intrigos. Po rungtynių pasitinkame komandą, pasveikiname su pergale, surengiame „mini“ fotosesiją su kai kuriais krepšininkais bei oficialiais klubo atstovais. Su gimimo diena pasveikiname komandos kapitoną Paulių Jankūną, kuriam šią dieną suėjo 27 metai. DAR KARTĄ SVEIKINAME!

Teigiamų emocijų kupini sulipame į autobusą ir pajudame Kauno link. Sustojame artimiausioje parduotuvėje apsipirkti. Kelionė iki Kauno neprailgsta, autobuse užtraukiamos pergalės dainos, švenčiamas patekimas į finalą. Minimalių sustojimų dėka keletas minučių po vidurnakčio jau atsiduriame Kaune. Dėkojame visiems, kurie vyko į išvyką, ir laukiame kitų susitikimų tiek namų, tiek išvykos rungtynėse. Pirmosios finalo varžybos jau gegužės 5ąją dieną.

(Tribūna)

(“su žvaigžde”)