Išvykos aprašymas: “Šiauliai” (2011.04.13)

Trečiadienio popietę, į tradicinę išvykų vietą, pirmieji žaliai – balti pradeda rinktis gan vangokai. Galbūt iš dalies tai įtakojo sunkus ir ilgas čempioniškas savaitgalis, galbūt ankstus varžybų laikas, kuris pakiša koją daugumai dirbančiųjų. Smagu, jog atsiranda keletas žmonių, kurie netgi savo gimtadienio dieną randa laiko nuvažiuoti į išvyką. Dėl jų šiek tiek užtrunkame išvažiuoti.

Kelias neprailgsta, nors groja visiems puikiai žinomi ir senai nusibodę CD, tačiau dėl laiko stokos naujų niekas nesugeba atnaujinti. Tikiuosi sekančiai išvykai tai sugebėsiu padaryti pats. Šalia Kėdainių paimame dar du jaunuolius ir judame toliau. Pirmojo sustojimo metu nusifotografuojame vietinėje degalinėje, kuri mus vos išlipusius pasitinka su „draginti“ mėginusia senute „Niva“. Ją dengė toks purvo sluoksnis, jog sunku buvo atspėti kokios jinai spalvos. Vienu momentu, šiai mašinai išvažinėjant, atrodė, kad posūkyje nugrius ant šono, bet viskas baigėsi laimingai. Vietiniai „įspūdį“ padarė.

(Prie degalinės)

Antrąjį sustojimą darome prie „keistos“ statulos, pavadinimu „Mokas“, netoli Radviliškio. Laiko pakankamai, oras geras, todėl nusprendžiame įsiamžinti ir čia.

(Moko aprašymas)

(“Mokas”)

Ačiū vairuotojui, kad prie arenos buvome likus beveik pusvalandžiui iki mačo pradžios, todėl nereikėjo niekur lėkti kaip akis išdegus. Apsauginiai taip pat ne pirmą kartą matomi, todėl be didelių užlaikymų suleidžia visus į vidų. Arenoje susirandame mums skirtą sektorių ir išsikabiname banerius. Prasideda varžybos. Vietiniai gali mėginti lygiuotis į Utenos dūdų pūtikus, nors pastebimas teigiamas regresas (bent mano klausai). Keletui vietinių jaunuolių, atėjusių palaikyti mūsų komandos su dūdomis paaiškinama, jog TIEMS daiktams vietos mūsų tribūnoje nėra ir jie kažkur dingsta. Matyt, kitaip kurti palaikymo dar neišmoko. Smagu, jog kitai grupelei vietinių dūdos mūsų tribūnoje nebuvo būtinos. Ačiū jiems, kad prisijungė. Šįkart vėl komandą palaikome bendrai ir tai duoda pakankamai gerus rezultatus, nors žmonių skaičius tribūnoje nėra didelis.

„Šiaulių“ tribūna, palyginus su pernai, atrodė tragiškai. ŠIAULIEČIAI, KURGI  JŪS?! Per visas varžybas juos išgirstame vos keletą kartų, o arena visiškai prie jų nesijungia (kitaip negu įprasta). Išskirti galima nebent mėginimą daryti choreo su keliamais spalvotais lapais visoje arenoje.

(“Tribūna”1)

(“Tribūna”2)

Komanda, dar tikriausiai neatsigavusi po savaitgalio varžybų maratono, varžybas pradeda ganėtinai tingiai, tačiau varžybų pabaigoje įrodo, kas šiame reguliariajame sezone stipriausias, ir pratęsia pergalių LKL‘e seriją iki 24. Mačo pabaigoje, nepaisant vieno įkyraus budulio, kyla jaunuolių namų darbai su miestų herbais ir rezultatais, bei užrašu „Lietuvoje mums lygių nėra“.

Po varžybų visi pasitinkame komandą, sudainuojame jiems kelias dainas bei pasveikiname su iškovota pergale. Sustojame prekybos centre apsipirkti. Jubiliatas sveikinamas su gimtadieniu ir jam įteikiamos simbolinės, tačiau ypatingos dovanos. Diskutuojant, prisimenant senus laikus, senas „Žalgirio“ pergales, senąsias krepšinio legendas – kelias namo neprailgsta. Pasiekę Kauną, dalis keliauja toliau švęsti kolegos gimtadienio, kiti patraukia ilsėtis ir ruoštis naujai darbo savaitei. Ačiū visiems 16 nepagailėjusiems laiko ir pinigų. Sekanti išvyka į Klaipėdą jau balandžio 21 dieną. Tikimės šįkart sulaukti dar didesnio aktyvumo. „Žalgiriui“ reikia Jūsų palaikymo! Taip pat nepamirškite pirmųjų ketvirtfinalio rungtynių Kaune, balandžio 19 dieną su „Neptūnu“.