Pergalingų finalo serijos varžybų aprašymas (daug nuotraukų)

Penktųjų finalo serijos varžybų visi laukė su dideliu nerimu. Širdyse jautėme, jog laimėsim, ir viską ruošėme tik pergalei, bet norom nenorom kažkur tarp smegenų vingių paklydęs nerimo jausmas vis tiek įkyriai lįsdavo klausdamas „o jeigu…?“. Tam, kad tokių minčių būtų kuo mažiau, Dainų slėnyje rinkomės gerokai prieš varžybų pradžią. Likus daugiau negu valandai iki varžybų, buvo atvežtos juostos bei visi pradėjo nešti varžyboms ruoštą konfeti (labai ačiū prie to prisidėjusiems!). Halėje tvyravo kažkokia ypatinga atmosfera: visi „Green Death“ nariai bei tribūnoje besirenkantys buvo labiau nei įprasta susikaupę. Daugelio akyse matėsi įtampa ir nerimas. Prieš varžybas kartu su „Žalgiriu“ organizuotą akciją „Aprangos kodas – Žalia“, galima laikyti pavykusia. Žalia spalva vilkinčiųjų buvo daug daugiau negu įprastai, tik vienas halės kampas, kitokiu, nei tokiais vaikiškais poelgiais, būdu nesugebantis atkreipti į save dėmesio, vėl parodė principus – dėvėjo baltus marškinėlius.

(Tribūna)

Varžybas pradedame su teisėjo švilpuku, išmesdami didelį kiekį konfeti ir tradicine tapusia daina. Palaikymas, kaip įprasta tokioms varžyboms, pakankamai monotoniškas, tačiau skambantis vieningai ir galingai. Komanda nuo pat pradžių parodo, jog yra daug stipresnė tiek fiziškai, tiek psichologiškai, ir priešininkams nepalieka jokių vilčių, išsiverždama į priekį jau pačioje pradžioje. Halėje susirinkę žiūrovai tiesiog ošė po kiekvienos sėkmingos žalgiriečių atakos. Tiek halėje, tiek tribūnoje karštis nežmoniškas. Visi aplink braukia prakaitą, tačiau, nepaisant visko, parodžius ženklą „kabinamės“, mielu noru tam paklūsta ir vieningai šokinėja, skanduodami „Žalia – Balta“.

Per ilgąją pertrauką visi skuba į lauką pakvėpuoti grynu oru ir atsigaivinti. Prasibrauti iki tualete esančių kranų beprasmiška, todėl tenka praustis parduotuvėje pirktu vandeniu.

Trečias kėlinys prasideda taip pat triukšmingai, kaip ir varžybų pradžia. Sausakimša halė kelia tokį triukšmą, kad „Ryto“ žaidėjams pakrinka nervai. Bajramovič‘ius mėgino daugiau kaip 20cm žemesniam ir 20kg lengvesniam Collins‘ui įrodyti, kad jis tikresnis vyras, bet savo „pasirodymą“ baigė ant suoliuko. Šiose varžybose „Lietuvos Ryto“ komanda tik tuo ir įsiminė. Fanai, nors mėgino palaikyti komandą, tačiau dėl apgailėtinos kiekybės analogiška buvo ir kokybė – jų išvis nesigirdėjo.

Varžybų laikrodžiui skaičiuojant paskutines minutes ir sekundes, išsidalijame juostas. Po finalinio švilpuko paleidžiame jas į aikštę ir po akimirkos per tribūną nuvilnija sveikinimų, apsikabinimų ir rankų spaudimo lavina. Palaukę komandos apdovanojimo, degame piro. 13-tojo Čempionų titulo proga – 13 fajerių (bei dar šis tas papildomai). Vaizdas nuostabus, nuotaika puiki, halės lubos skendi rūke – nenusakomas jausmas.

(Truputis juostų)

(13 fajerių 13ojo čempionų titulo proga)

(“Uždūmintos” lubos)

(Halė dūmuose)

Komandai palikus aikštelę, susitvarkome tribūną ir pajudame į lauką. Halės prieigose stovi minia žmonių, pasiruošusių žingsniuoti į Kauno pilį pasveikinti komandą. Šiaip ne taip sugalvojame kaip visa šią masę nukreipti viena kryptimi. Pajudame su dainomis ir skanduotėmis. Pareigūnai lydi nuo pradžios iki pabaigos, tačiau netrukdo džiaugtis pergale. Pirmoje stotelėje – prie „Soboro“ – padaromos kelios bendros nuotraukos ir uždegami dūmai. Tirštiems dūmams pasklidus po pozuojančiųjų gretas visi pajuda toliau išilgai Laisvės alėjos.

(Pirmoji stotelė – Soboras)

(“Palyda”)

(Dūmai prie Soboro)

(Kelionė per Laisvės Alėją)

Viso žygiavimo per miestą metu, iš kampų lindo „glory hunter‘iai“, kurie buvusiems halėje varė vėžį savo besikartojančiom ir į ritmą nelabai pataikančiom skanduotėm. Kaip ir visada po tokio titulo – norinčių pasidžiaugti pergale, pagerti viešoje vietoje ir parėkauti įsiliejus į fanų minią netrūksta. KAIP BŪTŲ SMAGU, JEIGU BENT PUSĖ TOKIŲ RETKARČIAIS PASIRODYTŲ IR TRIBŪNOJE. Sekanti stotelė – fontanas. Masinis batų nusimovimas ir šokiai vandenyje. Linksmybės tęsėsi, kol neprasidėjo taškymasis. Tada teko šokt lauk gelbėti batus, kad kiaurai nesulaistytų.

(Kelionė per Laisvės Alėją)

Prie Kauno pilies mus pasitinka minia žmonių. Visa eisena išsibarsto, bet galiausiai susirenka prie pat scenos. Pamatę žmonių skaičių, organizatoriai tuoj pat nurenka kėdes ir padaro mums vietos prie scenos. Su komandos pasirodymu prasideda perkūnija ir lietus. Komandai pasirodžius ant scenos, minioje skamba skanduotės bei dainos. Vedėjui pradėjus pristatinėti žaidėjus ir trenerius, kartu su „Green Death Vilnius“ uždegame kelis likusius fajerius. Pamažu žmonės, neapsikentę lietumi pradėjo skirstytis. Išlydėjus komandą, šalia scenos būriuotis liko tik grupelė ištikimiausių fanų. Visi tarėsi kur tęsti pergalės šventimą. Dalis nuskubėjo paskui komandą į „Nautilus“, dalis išsibarstė po centro barus.

(Fajeriai prie Kauno pilies)

Dėkojame visiems, šį sezoną palaikiusiems komandą! Dėkojame karpiusiems konfeti, dariusiems choreo, aprašinėjusiems išvykas, važinėjusiems paskui komandą į visus „tolimus“ kraštus bei visais kitais būdais prisidėjusiems prie „Žalgirio“ palaikymo ir „Green Death“ tobulėjimo. Ačiū naujokams, nepabijojusiems prisijungti prie tribūnos ir aktyviai įsijungusiems į fanklubo veiklą. Kuo mūsų daugiau – tuo „Žalgiriui“ geriau. Visa “Green Death” valdyba linki visiems šiltos ir pramogų pilnos vasaros. Pailsėkite nuo krepšinio, kad, atėjus naujam sezonui naujojoje arenoje, būtų užtektinai noro vėl kibti į darbus, o tiems, kas nuo krepšinio nepavargsta – susitiksime kur nors Kaune.

Dar truputis nuotraukų:

(“Rankų miškas”)