Ventspils&Lauvas vs. Žalgiris (2010.01.30-31)

Paskutines jėgas atiduodame savaitgalį aplankydami Latviją. Pusę aštuonių ryte pradedama būriuotis prie Pilies IKI. Laukti šaltyje ne itin malonu, tačiau bent nesninga. Nors turėjome pajudėti lygiai aštuntą, sulaukus, kol atsidarys prekybos centras, dar užsiperkama atsargų ir tik tada ramia galva pajudame iš Kauno. Autobuse dar dalijamasi šviežiais įspūdžiais iš Euro kelionės, erzinami nebuvusieji, pusryčiaujama bei degustuojami įvairios prabos gėrimai. Kelionei paįvairinti pirmą kartą paimama gitara, tad grojant maestro Š. autobuse surengiamas sveikinimų koncertas. Pagrindinė stotelė – Palanga, tad judame autostrada iki jos. Sustojimuose sugalvojama šiek tiek pavojinga gyvybei pramoga “Išmaudyk L. sniege”, tačiau drąsuolių netrūksta. Laikui bėgant jau nebekreipiama dėmesio į tai, ką išmaudyti, svarbu pasivoliot, dėl ko sustojimai pailgėja dvigubai, nes prieš įlipant į autobusą tenka iš ausų krapštyt sniegą. Palangoje papietavus komandai padaroma bendra nuotrauka, išlydime žaliai baltus į Latviją, o patys traukiam Maximos link, nes atsargos eina į pabaigą. Shop’a’holic’ai gauna keletą netradicinių užsakymu, kai tuo tarpu jų belaukiant ieškoma netradicinių užsiėmimų. Pavyzdžiui.. su kaukėmis išbėgt iš autobuso ir išgąsdint antis ir jas bevaikančius vaikus. Sulaukus lauktuvių – tiesiai į Latviją, kur oro sąlygos taipogi ne pačios geriausios. Nepaisant to, prie Ventspilio arenos prisišvartuojam gan anksti, dar yra laiko užbėgti į parduotuvę ar prabėgti pro miestuką.

Arenoje mūsų jau laukia tradicinis kampelis, kur išsikabiname vėliavas ir pasyviai laukiame mačo. Kai kurių sveikata jau dabar nelabai tinkama net stovėti, todėl palaikymas žemiau nulio. Komandą stengiasi palaikyti iki dešimt žmonių, nors oficiali statistika rodo, kad nuvažiavo 24. Pagalvoti, kas bus rytoj, net nesinori. Koks palaikymas, toks ir žaidimas. Arba atvirkščiai. Pasitikus komandą tuo pačiu kelu atgal grįžtame iki Liepojos, kur jau laukia viešbutukas. Kambariai visai nedidukai, tad žaliai baltų delegacija įsitaiso bendroje svetainėje ir neduoda ramybėms pašaliniams gyventojams. Vakare per pusnynus drąsiausieji nukeliauja prie jūros, o grįžus vakarėlis vėl persimeta į svetainę. Kitą rytą apie dešimtą valandą visiems jau susikėlus bendrai papusryčiaujama virtuvėlėje ir iki dvyliktos išsinešdiname. Palikus autobusą prie arenos turime dar porą valandų iki mačo. Visų pirma skubama papusryčiauti-papietauti, o pakeliui kas antras stulpas apdalijamas On tour lipdukais. Pavalgius keliai išsiskiria – kas prie jūros, kas lieka kavinėje. Valandą prieš mačą atidaromas Pokerio klubas, kurio nariai nesugeba išsiskirti net arenoje. Keista, tačiau palaikymą šį kartą galima pavadinti šiokiu tokiu palaikymu.. Ko gero dėl to, jog tiesioginių oponentų salėje neturėjome, nors klausant iš šalies buvo akivaizdu, kad ne visos jėgos atiduodamos. Komanda šį kartą nepa‘fail‘ina ir yra pasitinkama su dainomis, pora strobų bei ypatingo aromato dūmšaške. Prie komandos auobuso pusnyje pakrikštijami Mailiai ir patraukiama savojo link.

Iki Lietuvos atstumas juokingas, tad pavakarieniauti sustojame tik Palangoje. Kadangi po kelionių maratono daug kam kitą dieną – darbai bei mokslai, grįžtame į Kauną gan santūriai. Autobuse kaip niekad jauku: tęsiama Pokerio klubo veikla bei skamba gitaros garsai. Nutampomos ausys dešimtą kartą su žaliai baltais važiuojančiam T. Į Kauną grįžtame prieš pusę vienuolikos. Ačiū tiems, kas buvo kartu.