Waka Waka`ronė Pach2gether`10
Antrasis oficialus firmos UAB “Pachlita” balius – kaip niekada vėlus, tačiau geriau dabar negu niekada. Šį kartą vyko partizaninis pasiruošimas – jokio susirinkimo, jokių diskusijų, tačiau pavyko susiorganizuoti ne ką prasčiau, nei visada. Susidomėjimo kiek trūko, bet, kaip šneka patarlė, su jumis gerai, be jūsų dar geriau (peace). Pirmieji baliaus dalyviai ir didieji organizatoriai jau ketvirtadienio dieną susirenka dėl svečių gerovės, tačiau planus kiek pradeda griauti audra. Ramus Dusios ežeras banguoja kaip jūra, liudininkai teigė nematę net kito kranto, vėjas sulaužo jau pastatytą festo palapinę. Tenka tūnoti mašinose ir laukti, kol gamta leis pradėti džiaugtis waka‘rone. Audrai aprimus ir dar prieš atvažiuojant firmos direktoriui su palyda bei likusiems svečiams, nagingos vyrų rankos panaikina gamtos išdaigų įkalčius ir palapinė stovi kaip nauja. Viskas paruošta. Pamažu nustojus lyti ir susirinkus likusiems svečiams įrenginėjamas palapinių miestelis, kur tenka kovoti dėl vietos. Šiaip ar taip, sąlygos turi būti visiems vienodos, nes direktorius jau numatęs, kodėl reikia statyti vienaip, o ne kitaip – mat ryte arba driežų arba pilnos taros rankose liniją teks įamžinti bendroje nuotraukoje. Deja, ši idėja liko užmiršta. Stovykla pradžioje skiriasi į tris dalis – vieni nenori visai atsiriboti nuo miesto teikiamų malonumų ir įspūdžiais dalijasi įsitaisę tarp mašinų, kiti, užkūrę vakaro laužą laiką leidžia prie jo, treti – kiek atokiau užsiima stalą. Tačiau artėjanti tamsa visus sukviečia arčiau šviesios palapinės – iš pradžių dar kiek nedrąsiai pradėję judėti, vėliau įsismagina net patys blaiviausieji. Šitaip ištaškę visas balas, prie laužo sulaukiame saulės patekėjimo, horizonte akimis gaudomi gandrai, o ryte eiti miegoti nelabai ir apsimoka, tad kai kuriems tenka (ne)tyčia numigti dieną. Lemtingu epizodu galima vadinti Tomuko aka Prokhorov bandymą išsivirti sriubos.. benzine. Tačiau dėkojam aukščiausioms jėgoms, kad šie du skysčiai skiriasi bent jau kvapu, ir Kaukei, mandagiai užklaususiam, ką gerb. Prokhorov čia rezga. Saulė nesigaili nė vieno, todėl nėra nei noro paspardyti kamuoliuko ar kaip kitaip pajudėti. Dėl ko ne vietoje užmigusius Laukinis bando gaivinti vandens bombomis, po kurių atsiranda medžiagos kompromituojantiems filmukams į YouTube. Antrąją dieną sulaukiame naujų festo dalyvių, o kai kuie atvyko su rimtu tikslu – sugauti gerą vėjo gūsį ir skersai išilgai perplaukti ežerą su.. burlente! Tad kol tik leido oro sąlygos, Marko, užkapojęs varškės, smagiai skraidė nuo lentos su bure į vandenį, tačiau nepasidavė ir vis lipo, lipo ir lipo atgal.. O tuo tarpu paprastesnių pramogų ištroškę žmonės šokinėjo per ežero bangas kaip jūroje, nes vėjas pasitaikė labiau tinkamas mūsų buriuotojui, o ne poilsiautojams ant pripučiamo krėslo. Į pavakarę pagaliau ištraukiama šašlykinė ir sunaudojamos visos turimos mėsos atsargos, nes ir taip neaišku, kas per vieną karštą dieną likę iš nusipirktų šašlykų bei dešrų. Dieną išsimaudyta gal tūkstantį kartų, išgerta tiek pat litrų alaus, tačiau ištvermingiausiems užteko jėgų atitrypti visą naktį pagal vakarykščius ritmus ir ne tik. Turbūt nė vienas negalėtų paprieštarauti, kad vakarai buvo nuostabūs, tačiau itin trūko vienintelio – Šaro ir draugės gitaros. Sekmadienį ryte liudininkų pasakojimais aiškėja dalyvių nakvynės vietos. Per naktį ant žolės susisuka kokonas, iš kurio ryte pagal visus gamtos dėsnius išsirita kopūstinis drugys. Kažkaip su tuo susijęs ir naujasis A. Christie detektyvas „Kas priš… į Civic‘ą?“, tačiau kad ir kiek prie stalo Baltukas bandė išaiškinti mįslę, detektyvo, matyt, niekas iki galo ir neperskaitė. Prie to paties stalo, tas pats Baltukas numeta itin tinkančią paskutinei festo dienai frazę „Visa laimė, kad negėrėm“. Turbūt dėl to Prokhorov visą rytą vaikšto it komandą pardavęs, o gerb. Teisėjas, atrodo, tuoj sukurs kitą detektyvą apie dingusį alų ir cigaretes. Dėl to pusę dienos skamba nauja čigono daina „Vairuosi tu“, o atomazgą sužinojo tik likusieji iki galo. Mat šulijos, esantys kitame ežero krante praneša, kad ten jau vėl prasideda audra, tad kaip niekada greitai išardomas palapinių miestelis. Mokomės iš klaidų, nes pirmame firmos baliuje paskutinę dieną užklupus lietui tvarkytis visai nebebuvo noro. Pabūgę lietaus ir komandą pardavusio Prokhorov raginimų, pajuda pirmieji svečiai. O užsibuvę iki galo, Kauną pasiekia tik ~22:00h. Laukiame naujo sezono pradžios ir jo atidarymo…
Išsakyk savo nuomonę, o jei nori savo paveiksliuko greta komentaro, užsiregistruok gravatar sistemoje!
Norėdamas komentuoti, tu turi būti prisijungęs.

